Sveika širdis

Tam, kad suprasti širdies veiklą, trumpai pasigilinkime į šio gyvybiškai svarbaus organo apibrėžimą, sandarą ir sveikatos svarbą.

Širdis (lot. cor) – tai raumeninis, netaisyklingo kūgio formos, kumščio dydžio vidaus organas, kuris varinėja kraują. Didesnė širdies dalis randasi kairėje krūtinės pusėje, o mažesnė – dešinėje. Platesnė širdies dalis yra viršūnė, o apatinė dalis smailesnė.

Kaip tiksliai išsidėsčiusi širdis, priklauso nuo žmogaus amžiaus ir kūno sudėjimo. Vyro širdis sveria kiek daugiau – apie 350 g, moters – apie 300 g. Kiekvieno žmogaus širdies masė priklauso ir nuo fizinės veiklos, ir nuo žmogaus amžiaus.

Suaugusio žmogaus širdies apytikslis dydis yra 13 x 9 x 7 cm. Vaiko širdis yra išsidėsčiusi aukščiau, senyvo amžiaus žmonių – žemiau.

Širdies sandara

Žmogaus širdies raumuo ramybės būsenoje vidutiniškai susitraukia apie 72 kartus per minutę. Širdis turi 6 stambias kraujagysles, kuriomis pirmyn-atgal teka kraujas.

Širdies sieną sudaro trys sluoksniai:

• Išorinis serozinis sluoksnis – epikardas (epicardium) – širdiplėvės vidinis lapas, kuris suaugęs su miokardu jį dengia. Šis sluoksnis sudarytas iš skaidulinio jungiamojo audinio plokštelės.
• Raumenynas – miokardas (myocardium) – raumeninė širdies skilvelių ir prieširdžių sienelė. Tai pats storiausias širdies sluoksnis. Jo storis yra tiesiogiai proporcingas širdies kameroms tenkančiam krūviui. Storiausias yra kairiojo skilvelio sienos miokardas (apie 15 mm), plonesnis – dešiniojo skilvelio (8 mm) ir ploniausias prieširdžių (4 mm).
• Vidinis sluoksnis – endokardas (endocardium) – vidinis širdies dangalas, kuris iškloja prieširdžių ir skilvelių vidų: širdies vožtuvų stygas ir speninius raumenis. Endokardą sudaro: endotelis, purus jungiamasis audinys, mioelastinis sluoksnis ir poendokardinis sluoksnis.

Širdies kraujagyslių vaidmuo

Širdis yra maitinama dešiniosios ir kairiosios vainikinės arterijos. Atsišakojusios nuo aortos pradžios, jos išsiraizgo įvairiose širdies struktūrose ir lyg vainikai apsupa širdies sienas.

Dešinioji vainikinė arterija nusileidžiasi tarp plaučių kamieno ir dešiniosios ausytės bei suskyla į smulkesnes šakas, kurios aprūpina krauju dalį dešiniojo prieširdžio ir skilvelio sienų.

Kairioji vainikinė arterija nusileidžiasi tarp plaučių kamieno ir kairiosios ausytės. Ties vainikine vaga ji suskyla į priekinę tarpskilvelinę ir apsukinę šakas, kurios aprūpina krauju likusią širdies dalį.

Skiriami du kraujo apytakos ratai: mažasis ir didysis. Kraujo kelias iš dešiniųjų širdies ertmių per plaučius į kairiąsias vadinamas mažuoju kraujo apytakos ratu, o iš kairiųjų širdies ertmių, aorta, arterijomis, o vėliau venomis į dešiniąsias ertmes – didžiuoju kraujo apytakos ratu.

Į dešinįjį prieširdį tuščiosiomis venomis atiteka deguonį išdalinęs veninis kraujas. Toks kraujas toliau patenka į dešinįjį skilvelį, iš kurio keliauja į plaučius. Plaučiuose prisisotinęs deguonimi bei tapęs arteriniu, kraujas plaučių venomis suteka į kairįjį prieširdį, o iš jo – į kairįjį skilvelį.

Iš kairiojo skilvelio arterinis kraujas išteka aorta, kuri krūtinės ląstoje leidžiasi žemyn į pilvo ertmę. Nuo jos atsišakoja daugybė arterijų – kraujagyslių tvirtomis raumeninėmis sienelėmis. Tai – svarbiausios deguonies ir maisto medžiagų nešėjos įvairiems organams ir audiniams.

Dažniausios širdies ligos

Kasmet vis daugiau širdies ir kraujagyslių ligų fiksuojama visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, kraujotakos sistemos ligos – pagrindinė mirties priežastis. Deja, suvaldyti ir sumažinti šių ligų plitimą yra labai sunku.

Profilaktiniai patikrinimai bei siūlomos programos kuo anksčiau nustatyti galimas ar esamas širdies ligas, gyvenimo būdas bei paveldimumas gali palengvinti bei pagreitinti gydymo rezultatus. Deja, daugiau nei 50% mirčių vis dar yra nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Kokios dažniausios širdies ligos vyrauja?

• Krūtinės angina (stenokardija) – trumpalaikis krūtinės skausmas, dėl sumažėjusio širdies raumens (miokardo) aprūpinimo krauju sutrikimo.
• Nestabilioji krūtinės angina – ūminis sindromas, kurio metu širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju (miokardo išemija).
• Aortos stenozė – širdies yda, kurios metu susiaurėja aortos anga. Tai dažna pagyvenusių žmonių širdies yda, pasireiškianti dažniausiai dėl aterosklerozės.
• Prieširdžių virpėjimas – širdies ritmo sutrikimas, viena dažniausių širdies patologijų. Prieširdžių virpėjimu dažniau serga vidutinio, vyresnio ir senyvo amžiaus žmonės.
• Širdies permušimai arba ekstrasistolės – priešlaikinis širdies susitraukimas. Tai dažniausiai pasitaikanti širdies aritmija (neritmiškumas).
• Širdies nepakankamumas – patologinė būklė, kai širdies skilveliai nebesugeba išstumti kraujo į mažąjį ar didįjį kraujotakos ratus.
• Miokardo infarktas – negrįžtamas širdies raumens ląstelių pažeidimas, širdies smūgis, kurį sukelia užsitęsusi išemija (nutrūkęs aprūpinimas krauju ir deguonimi). Tai viena dažniausių mirties priežasčių. Pastaruoju metu miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių – daugėja pacientų vos perkopusių 30 metų.
• Išeminė širdies liga – ūminis ir lėtinis širdies raumens funkcijos sutrikimas, atsiradęs dėl sumažėjusio aprūpinimo krauju.

Į pagalbą savo širdžiai

Tik nuo mūsų pačių, didžiąja dalimi, priklauso, kokia bus širdies sveikata, bėgant metams. Kartais vos keli įpročių pakeitimai gali išgelbėti ir daryti teigiamą įtaką širdies veiklai: ką ir kiek valgome, kiek judame, kaip susidorojame su stresu ir kiti veiksniai gali pagerinti gyvenimo kokybę, o tuo pačiu ir širdies darbą.

Vos pastebėjus pirmuosius širdies sutrikimus, nepriklausomai nuo amžiaus, kreipkitės į specialistus, kurie ištirs, ar nesergate širdies ligomis bei kraujotakos sutrikimais. Juk šiandien širdies ligomis sergančiųjų žmonių amžius jaunėja.

Pagrindiniai rizikos faktoriai, įtakojantys širdies ligų ir kraujotakos sistemos sutrikimus yra šie:

• Antsvoris arba nutukimas;
• Rūkymas;
• Paveldimumas (jeigu kas iš šeimos narių sirgo ar serga širdies ligomis, tai gali būti persidavę ir jums);
• Stresas ir depresija;
• Sėdimas, nejudrus darbas;
• Nesubalansuota mityba, ypač dažnai vartojamas riebus maistas;
• Hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas);
• Didelis cholesterolio kiekis.

Kaip suprasti, kad galimai turite širdies problemų? Siūlome atkreipti dėmesį į sekančius simptomus:

• Bendras organizmo silpnumas;
• Kraujospūdžio nestabilumas;
• Sutrikęs širdies ritmas;
• Pasikartojantis skausmas krūtinėje;
• Šaltas prakaitas;
• Pykinimas;
• Susilpnėjęs pulsas.

Atsiradus ar besikartojant šiems požymiams, nedelskite, susisiekite su šeimos gydytoju ar kvieskite greitąją pagalbą.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių širdies problemų – padidėjęs kraujospūdis. Tad namuose būtinai turėkite kraujo spaudimo aparatą. Jei tai pradžia ir nukrypimai nuo normos nėra ryškūs, bandykite tokias priemones kaip mineralų bei vitaminų vartojimą, ypač vitamino E, Omega3 žuvų taukus, kurie vartojant kartu, veikia efektyviau, skystina kraują.

Griežtai atsisakykite druskos vartojimo. Tai pats didžiausias priešas širdies sveikatai, skaitykite produktų etiketes, kad įsitikintumėte produktų kokybe.
Tam, kad organizmas gautų daugiau deguonies – mankštinkitės ir sportuokite pagal savo pajėgumus ir galimybes.

Geriausia – su specialisto priežiūra, kuris nustatys tikrąją sporto naudą individualiai. Reguliari mankšta teigiamai veikia širdį ir įtakoja jos veiklą. Cardio pratimai stiprina širdį – kuo stipresnė širdis, tuo daugiau kraujo ji perpumpuoja bei aprūpina organizmą taip reikalingu deguonimi.

Stipri ir sveika širdis palaiko gerojo cholesterolio kiekį, tuo pačiu mažėja blogojo cholesterolio bei diabeto rizikos. Sveika širdis užtikrina arterijų sveikatą, kraujas lengviau patenka į ir iš širdies.

Greta fizinio aktyvumo yra ir kitų veiklų, kurios padeda stiprinti širdį bei apsaugo ją nuo neigiamo aplinkos poveikio. Jūs patys galite pasirūpinti savo širdies būkle – tai, ką jūs darote, ką valgote ir kaip gyvenate yra patys svarbiausi veiksniai. Keli nedideli įpročių pakeitimai gali pakeisti jūsų širdies sveikatą.

Šiuolaikinis žmogus yra apsuptas daugybės rūpesčių, todėl dažnai net neįsigilina į savo sveikatą, nežino apie jau egzistuojančius širdies sutrikimus ir tai, kad širdį reikia stebėti.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių širdies ligų – išeminė širdies liga, kuomet užsikemša vainikinės arterijos, tiekiančios deguonį į širdį, o širdis negauna gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Tai gali privesti iki širdies smūgio ar net mirties.

Tad labai svarbu sekti savo sveikatą visiems žmonėms, o ypač, turintiems aukštą kraujospūdį ar didelį cholesterolio kiekį kraujyje. Nuolatinis tyrimų atlikimas, paskirtų vaistų bei vitaminų vartojimas bei geri mitybos įpročiai gali užkirsti kelią ligų progresavimui.

Bukite sveiki!